Ant Drūkšės ežero

Man liūdna buvo ir sunkuKeliaut gyvenimo takuBe draugo dar jaunam:Kame pažvelgsi akimi,Aplinkui žmonės svetimi;Taip liūdna vien vienam.

Tekėjo mėnuo. Iš kalnųŽiedai kvepėjo jazminų,Žavėdami jausmus;Tarp žalio ežero bangų,Toli nuo triukšmo, nuo vargųLaivelis supa mus.

Man ranką padavei jautriaiIr jauną širdį atdareiBendros žvaigždės vardu:Dabar ar juokias ateitis,Ar sopa, verkia mums širdis –Jaučiu ašai už du.