Išnyksiu kaip dūmas

Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo,Ir niekas manęs neminės!Tiek tūkstančių amžiais gyveno, kentėjo,O kas jų bent vardą atspės?

Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus,Taip mainos pasaulio darbai!Kur Sardės? Atėnai? Ar Rymo garsausKur vyrai ar jų veikalai?

O kas mano kančios? Ar tas įkvėpimas?Tie dvasios sumirgę žaibai!..Tik kraujas sujudęs, širdies tik plakimas,Kuriems nebužilgo - kapai!

Užmirš mano giesmes! Poetai kitiIeškos įkvėpimo brangaus;Ir jiems ta žvaigždė švies iš tolo skaisti,Bet vėl kaip mane ji apgaus!

Ir kas ta garbė, giesmėmis apdainuota?Šešėlis, kurs bėga greta!Išnyko žmogus: ir svajota-sapnuotaIšblyško kaip ryto aušra!