Liūdesys

Negana mano sielą verpetaiBenešiojo ir daužė keliais?Ar ant veido daug ženklinę metaiBent jau kartą nurimti neleis?

O, tie norai širdies begaliniai,Argi jie be kapų neužmigs?Argi valandai vien paskutineiŠaltą atilsį jie tepaliks?

Ko ieškojo širdis, neatrado,Nors betrokšti vargiai dovanos!Nepasotinęs amžino bado,Jį tik pridengiau rūbais šalnos.

Ant nudeginto raisto dar vėjasSutrūnėjusius varto lapus;Bet ten ąžuolas, metais šlamėjęs,Neprašneks! Rytmečiais neatbus!

Jei prašnektų, tai skųstis tegaliTarp laukų be rasos ir žvaigždėsIr minėti tą ilgesio šalį,Iš kurios jau vilties negirdės!