Marijos giesmė (Mylimoji Karaliene)

Mylimoji Karaliene, Viešpati Dangaus,Neapleiski čia ant žemės vargstančio žmogaus!Tu stebuklais įgarsėjus,Viltį Tavimi padėjus,Neapleisk manęs!

Ir neduoki, Motinėle, man pražūt gyvai!Sugrąžink prie tikro Dievo klaidžiojant kreivai,Kad nerūstinčiau Jo veido,Kurs tiek kartų man atleidoNuodėmių kaltės.

Taip esmi vargais suspaustas iš jaunų dienų!Tie vargai – tai kietas jungas įpročių senų.Gelbėk žmogų, nelaimingąSavo globa stebuklinga,Motina Dangaus!

Tu Krekenavos paveiksle žinoma plačiai,Kad stebuklais trauki žmones iš ugnies stačiai;Nuo perkūnijos trenkimo,Nuo piktųjų užpuolimoApgini veikiai.

Kad prie tavo numylėto dangiško SūnausŠauksiuos verkdamas per teismą veido malonaus,Duok, kad Teismas Jo baisingasMan išpultų maloningasValandoj mirties!