Nevėžis per karą

Juodo Nevėžio vilnys sukilo,Tamsios banguoja rūsčiai:Štai nuo Dubysos trenksmas prabilo,Griaudamas eina plačiai.

Bėkit į kalną pasižvalgyti,Kas ten smarkiai vakaruosBeldžia, žaibuoja. Apmaudo vytįPragaras neša nasruos?

Žalgirio smarkūs eina atbudęNuožmūs kryžiuočių pulkai?Mūsų prabočius amžiais bežudę,Kraujo prigėrę vilkai!

Žudė kryžiuočiai! Švedai naikino!Plėšė prancūzų laikai!..Bet nei prabočiai to nepažino,Ko susilaukė vaikai:

Eina germanai nuo Magdeburgo,Eina nuo Reino vagos;Nuo Regensburgo, Mainco, AugsburgoPlaukia banga už bangos.

Kaizeris veda, viešpats Berlyno,Kerštui teutonus visus;Ko neišplėšė, tai sunaikino,Kaip audražygis baisus!

Juodo Nevėžio bangos nutilo:Tiek dar nematė velnių;Ir nusiminus upė pagilo:Ašaras neša žmonių!..

Laikas ir tuosius karo galiūnusKaip perėjūnus nušluos!Vien tik ištvėrę Lietuvos sūnūsAugs ir tvirtės veikaluos.