Ačiū tau, Viešpatie

Ačiū Tau, Viešpatie, jogei mylėdamasSergėjai mano gyvenimo rytą:Argi tai sykį per daug patikėdamasBėgau į tinklą, gudriai užrazgytą!Žūti neleido tik šventas tikėjimas,Tėviškas Tavo Apveizdos budėjimas.

Siela, suvargintą žemės kelionėje,Žadinai „sursum“ stebėtinais tonais;Dainiumi pašaukei savo malonėje,Menką paskaitęs su dvasios valdonais;Ir iškentėjusioj mano krūtinėjeMeilę įžiebei šalies begaliniąją.

Kuo už Apveizdę, už giesmę galingąjąBeatsilyginau? Tau suvartojau?Skambančią giesmę ir širdį jausmingąjąArgi ne kryžkeliais kartais aikvojau?Kaltas! Bet teisi taip daugel kentėjusį,Tavo gerybėje viltį padėjusį!..