Kas tas paslaptis suprastų...

* * *Kas tas paslaptis suprastų,Kur krūtinę taip kilnoja?Kas atsakymą atrastų,Ko ji trokšta? Ko vaitoja?

Ant krūtinės... begalinės,Nesuprantamos, jausmingosSlenka mintys paskutinės,Slenka, spaudžia rūpestingos.

Rodos, spaudžia, o neskaudžia,Galvą vien žemyn svarina,Vien tik giesmę liūdną-griaudžiąMesti posmais jos masina.

Bet tą giesmę kas priglaustų?Atsilieptų-pamylėtų?Ašarėle apsipraustųIr man širdį pažadėtų?

Daug nenoriu!.. O tiek noriu!Maž pasaulės nors plačiosios:Nesiklaupčiau prieš altoriųTen be Meilės amžinosios.

Kas tas paslaptis suprastų,Kur krūtinę taip kilnoja?Kas atsakymą atrastų,Ko ji trokšta? Ko vaitoja?