Ko siekiu ir alkstu

Sapnų be kančios ir ramumo saldausTaip alksta pavargėliai žmonės,O man tie šešėliai širdies neprigaus:Aš noriu verpetų, karionės.

Tarp marių plačių kad užkaukia vilnis,Plačiau man siūbuoja krūtinė;Ir žiūri tolyn nusiblaivius akis,Ir nori apimt begalinę!

Man meilės nereikia, kai siūlos pati;Neapkenčiu jausmų silpnybės;Vien žavi bekalbė širdis paslapti,Kurios nepasieksi gilybės!..

Einu nesuprantamas vienas keliuBe draugo, ir nieks nepalydi;Nors verkia širdis, linksmai juoktis galiu,Ir kūdikiai laimės pavydi.

Ko siekiu ir alkstu, vargiai bežinau!Pasiekt nepasiekiama šalį?Tik atilsio vieno kaip maro bijau,Tik norai užmigti negali.