Lietuvis ir giria

Tu girele, tu žalioji!Ko griaudingai taip vaitoji?Ar krūtinę plėšo vėjas?Ar tau Dievas davė jausmą?Ar supranti ir tu skausmą,Kurs taip spaudžia palytėjęs?

Bet žalioji – kaip lietuvis:Užžavėtas jų liežuvis;Neatdengs skaudžios krūtinės!Tik kad žmonės jų nemato,Birt jiems ašaros papratoLyg kad rasos sidabrinės.

Kad lakštingalas užgieda,Kad pavasaris jau žiedąIš žalių lapelių gvildo,Vėl girelės ir lietuvioDžiaugsmas neturi liežuvio,Nors krūtinę ir sušildo.