Vakaras (Ant ežero Keturių Kantonų)

Ežero skaisčios bangos liūliavoŽaliu smaragdu;Laivą be irklo varė, lingavoVėsos dvelkimu.

Saulė už Alpių leidos sutingus;Varpai LiucernosDievui aukojo darbus vargingusŽmogaus ir gamtos.

Medžių ant saulės kepintas lapasNuspindo rasa;Rožių iš kalnų papūtė kvapasSkania sveikata.

Audžiau nurimęs aukso svajonesAušros spinduliais;Lėkė jos, skrido, pilnos malonės,Padangių keliais.

Vedė jas paukščių kelias žvaigždėtas,Lydėjo širdisĮ tolimąsias, į numylėtasTėvelių šalis.

Kiek atminimų-atsitikimų,Gyvų kitados,Vienas už kito brėško ir švitoAnapus ribos!

Ten, kur palangėms stiepias sužiuręŽemčiūgų žiedai,Kur raudonmargę kreipia kepuręJurginų pulkai,

Ten, kur sesutės rūta dabinaKasas nuo mažens,Kur juodbėrėlį brolis auginaBalnot ant rudens,

Ten, kur Dubysa mėlyna juostaBanguoja plati!..Ko, ašarėle, ko tu per skruostąKaip perlas riedi?

Ten tai prabėgo mano brangiausiJaunystės laikai,Ir po tiek metų pats savęs klausi:Tai vien tik sapnai?

Kiek atminimų-atsitikimų,Gyvų kitados,Vienas už kito brėško ir švitoAnapus ribos!