Pavargimas

Nepasisekęs eilėraštis

Mokėkime gyventi ir dūžtančiose formose

Aš taip skubėjau jau visada kažkur,bet kartą… pavargau.Atrodė, lyg laimėjimui pasaulinbūsiu aš atėjęs- – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – -Dar saulėn akys žvelgs ne kartą,Tačiau ir ten jos ras dėmių…Todėl norėtųsi visaiBe pėdsako išnykt, pražūt.

Aš nežinau, kodėl šiandien toks pavargimasSukaustė protą ir jausmus.Ak, būki dar, nors dūžtančiose formose,Pasauli, man prasmingas ir gražus.