Rugsėjo naktis

Sėdžiu lange. Rugsėjo naktis. Pilnatis.Ir švelnus kaip vestuvinis nuometasLengvas rūkas virš pievų.Tai poezijos, meilės, svajonių naktis.Tokiąnakt mylimi neatmins, kaip ištartLigi ryto: sudievu!

Ta rugsėjo naktis kaip svajonė graži;Tokią naktį rašyti, svajotiIr mylėti norėtųs,Tačiau aš pamiršau, kaip svajot ir rašyt,Ir atšalusioj mano širdyJau nėra meilei vietos.

Tai kodėl sėdžiu lange, įsmeigęs akisĮ mėnulio gelsvu metalu nusiklojusįAukštą tolimą dangų?..Nežinau. Tai gal šiaip sau… Rugsėjo naktis..Tyliai lašina vystantis klevasŠaltą miglą ant lango.