Senas namas užmiesty

Koks vienišas ir tuščias namas,Visai suguręs ir apleistas!Girdėjau, čia kadais gyvenusios dvi našlės damos,Be galo senos ir be galo keistos.

Sode vašiai priaugę piktžolių, dagiųIr ant takų prikritę lapų purvinų.Čia vėjas žiemą ims dainuot melodijas gūdžias,Ir lietūs plakt palangėje žaliuojančias rūtas.

Ir vakarais, kada pritils šiaurinis vėjas,Mėnulis ims vaiduokliais margint sienas kambarių tuščiųIr vienas pats lyg senas geradėjasBudės naktim prie apleistų namų.